dūblinėti

dūblinė́ti, -ė́ja, -ė́jo dem. dūblinti: Dūblinė́ti yra eiti dūblį (pilvą) išvertus J. Senis dūblys bedūblinė́[ja] apie namus, į lauką neeina J. Dūblinė́ja, kad nebūtų matyt, kad jis nieko nedaro Slč. Dūblinė́j, vaikščioj nuliūdęs, kaip kokia bėda būtų atsitikus Škn. Kolei tu čia dūblinė́si? Ds.